Komisija, reaguodama į gaunamus vartotojų organizacijų paklausimus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia išaiškinimą dėl šilumos tiekėjų realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajoss.

    Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, nuostatas, Komisija, nustatydama šilumos tiekėjams šilumos bazines kainas (3–5 metams), nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos ir perdavimo įrenginių remonto, turto eksploatavimo sąnaudas, mokesčių, bei kitas šilumai pagaminti ir patiekti vartotojams būtinas sąnaudas. Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. jas šilumos tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, kiek šilumos pagamina ir parduoda vartotojams. Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis. Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.

    Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą. Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.

    Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

    Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio. Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.