Lietuvoje didžioji dalis gyventojų šilumą gauna iš centralizuotos šildymo sistemos. Nors ši sistema yra patogi ir patikima, šildymo sezonas daugeliui tampa nemenku finansiniu iššūkiu. Šilumos kaina priklauso ne tik nuo kuro, rinkos situacijos ar tiekėjo sprendimų, bet ir nuo to, kaip patys gyventojai elgiasi savo būstuose. Net maži įpročių pokyčiai gali padėti sumažinti sąskaitas už šildymą ir pagerinti gyvenimo komfortą. Tad ką galime padaryti kiekvienas?

Teisingas šildymo sistemos naudojimas

Pirmiausia svarbu užtikrinti, kad šildymo prietaisai veiktų efektyviai. Radiatorių negalima uždengti užuolaidomis, baldais ar skalbiniais – kitaip šiluma lieka užblokuota ir patalpos šyla lėčiau. Jei bute per karšta, nereikia atidaryti langų – geriau sumažinti radiatoriaus padavimą. Taip šiluma naudojama tikslingiau, o sąskaitos mažėja.

Protingas vėdinimas

Vėdinti būtina, tačiau tai reikia daryti trumpai ir intensyviai – 5–10 minučių plačiai atvėrus langus. Nuolatinis mikroatvėrimas šaltuoju metų laiku, tik iššaldo sienas, todėl patalpoms sušildyti vėliau sunaudojama dar daugiau energijos.

Šilumos nuostolių mažinimas

Didelę įtaką šildymo sąnaudoms turi ir paprasti sprendimai: sandarinti langus bei duris, naktį užtraukti užuolaidas, uždaryti laiptinės duris. Tokie paprasti veiksmai padeda išlaikyti daugiau šilumos viduje.

Bendruomenės priemonės

Taupyti galima ir bendromis pastangomis. Daugiabučių gyventojai gali svarstyti šilumos punktų modernizaciją – automatizuoti įrenginiai leidžia reguliuoti šildymą pagal lauko temperatūrą. Dar didesnį efektą duoda pastato renovacija: šiltinant sienas, stogą ir keičiant langus, šilumos suvartojimas sumažėja net iki 50 %.

Sąmoningumo svarba

Svarbu prisiminti, kad taupydami šilumą ne tik mažiname išlaidas, bet ir prisidedame prie aplinkos tausojimo – mažiau išskiriama anglies dioksido, o tai reiškia švaresnį orą ir tvaresnę ateitį.